papliupti

papliùpti intr. 1. Rd imti smarkiai lyti: Papliupo smarkiausia liūtis rš. Mums beeinant tep papliùpo, kad nė po nagu sausa neliko Gs. 2. imti smarkiai lietis, tekėti, plūsti: Vanduo po lietaus visur papliùpo Krsn. Ašaros papliupo iš mano akių rš. Gausiai papliupo brolių kraujas A.Vien. | Ant nelaimingo vyruko galvos papliupo (ėmė kristi) lazdos, kumščiai, ridikiuliai A.Vien. ║ apsilieti, paplūsti: Gyslos, rodos, ims ir sprogs, ir bernas čia pat, prie kunigo kojų, papliups krauju V.Krėv. 3. patvinti: Visos pievos papliùpo, nei graboti, nei pjauti Lzd. 4. staiga imti gausiu būriu eiti, bėgti: Iš pragaro moterų čia šiandie tiek papliupo! B.Sruog. 5. gausiai atsirasti: Sužinos karalius, iš kur papliupo jam vaikai senatvėje B.Sruog. 6. pradėti pliekti, tratėti: Paskui vėl papliupo dar stipresnė šautuvų ir automatų ugnis rš. Tuojau papliups perkūnija, drebėt ims žemė B.Sruog. 7. pradėti daug kalbėti: Kad papliupo, nei apsiklausyti nebegalima Kp. 8. staiga pradėti, pasileisti (smarkiai ką daryti): Kai papliùpo lyti, tai nė galo nėra Srv. Iš po tų karų kad buvo papliùpę čigonės eit par gryčias! Rd. Kaip paplūdo skruzdėlės eit, kaip papliùpo – bus lietus Pš. Papliupo juoktis rš. 9. atsileisti, palaisvėti (apie audeklą, virvę ir kt.): Dumšlė bus, kur audeklas vieno[je] vieto[je] papliùpęs, antro[je] išsitempęs J. Vienas kraštas audimo paplium̃pa, o antras išsitempa J. Papliùpę siūlai, t. y. sutįsę J. Papliùpo šniūras, sruoga J.Jabl(Žem). 10. sutižti, suglebti: Esu papliùpęs – miegas ema Lk. Tu visai papliupęs esi Prk. 11. pradėti lakstytis, krėktis (ppr. apie kiaules): Kiaulė papliùpo, reikės pri kuilio vesti Vvr. Kiaulė papliupo, gainiojas kuilį Dr. Reikia kiaulei duoti rugių, kad papliùptų Plt. Mūsų karvė papliùpo, gausiam py jaučių vesti Prk. | menk.: Merga papliùpo Krtn. Pliupte papliùpusi motriška, vyro geidžia J. \ pliupti; įpliupti; išpliupti; nupliupti; papliupti; prapliupti; pripliupti; supliupti; užpliupti